Kaip susitaikyti su tuo, kad bipolinis sutrikimas yra nepagydomas? Klausimas ne iš lengvųjų. Nors, žiūrint filosofiškai, jei teko patirti bipolinį sutrikimą, vadinasi turime stiprybės ir jį suvaldyti. Susitaikymas – tai tik laiko klausimas, reikalaujantis eiti bandymų ir klaidų keliu, kaip ir visada, kai yra nežinomybė. Kaip stabilumą pasiekti gali kiekvienas individualiai, pasitelkdamas įvairiausius būdus, kurie veikia būtent jam (jai), taip ir susitaikymas yra labai individualus procesas. Nes bipolinis – nepagydomas, bipolinis – valdomas.
Esu aprašiusi savo susitaikymo procesą viename iš ankstesnių savo blogo įrašų. Šiame įraše noriu pateikti tris susitaikymo žingsnius. Visu pirma, bipolinis sutrikimas yra rimtas, šiuo metu nepagydomas sutrikimas.
Prašau neprarasti vilties, nors bipolinis sutrikimas nėra pagydomas, jis yra valdomas vaistais ir gyvenimo būdo pasirinkimais. Iš kitos pusės, tai labai rimta diagnozė, kuri, greičiausiai lydės mus iki gyvenimo pabaigos. Tai gali gąsdinti, nuvilti, sukelti įvairiausių jausmų. Svarbu juos įsivardinti ir suvokti, kaip mes jaučiamės. Taip sąmoningai suprasime, kas su mumis vyksta. Ir nesvarbu, ar bipolinio sutrikimo diagnozę gavome visai neseniai, ar jau ilgai gyvename su šiuo sutrikimu. Šie jausmai gali sukilti bet kada.
Tik sąmoningai supratę, kaip jaučiamės dėl savo diagnozės, mes leisime sau apsiprasti su tuo, ką mums reiškia turėti bipolinio – nepagydomo sutrikimo diagnozę. Nors šią diagnozę turiu jau penkis metus, kartais vis dar jaučiuosi nesaugi dėl ateities. Jaučiuosi labiau pažeidžiama nei tie, kurie neturi psichikos sutrikimų ir kartais nerimauju, kas būtų atsitikus nelaimei asmeniniu ar valstybiniu lygmeniu. Esu tik labai dėkinga, kad mano vaistai veikia taip gerai ir galiu greitai atgauti pusiausvyrą.
Norint įsisąmoninti, labai svarbu išreikšti jausmus, o tai galima padaryti įvairiais būdais. Aš rašiau dienoraštį, kuriame nebuvo cenzūros ar jokios tvarkos. Užrašius viską yra daug lengviau į savo jausmus pažvelgti iš šalies. Taip pat svarbu kalbėtis, jei yra galimybė su artimaisiais, jei ne – su profesionaliu psichoterapeutu. Jei nėra su kuo kalbėtis, galima įrašinėti balso žinutes į išmanųjį telefoną. Susivokti ir išreikšti savo jausmus padeda ir šokio terapija.
Taigi suvokę kaip jaučiamės dėl to, kad turime bipolinio sutrikimo diagnozę, jau galime tai įsisąmoninti. Tai reiškia, kad mes suvokiame kas su mumis vyksta ir kodėl, ir priimame savo reakcijas į tai. Artėjame prie susitaikymo su bipoliniu sutrikimu. Jau galime ramiai kalbėti apie tai, ką išgyvenome ir su kuo gyvename. Gal būt šimtaprocentinio susitaikymo nėra, arba jis pasitaiko labai retai, bet nors dalinis susitaikymas gali tapti ramybės šaltiniu.
Norint susitaikyti su bipolinio sutrikimo diagnoze labai svarbus suvokimas, įsisąmoninimas ir priėmimas to, kas nepakeičiama. Keisti galima savo požiūrį į bipolinį sutrikimą ir savo įpročius bei gyvenimo būdą.
