Buvo metas, kai pasijutau kiek geriau ir ėmiau abejoti ar man reikalingi vaistai. “Gal bipolinis sutrikimas išgydomas ir aš jau pasveikau”,- maniau tada.
Pati savo kailiu pabandžiau nutraukti vaistus 2020 m., kai man dar nebuvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Jaučiausi gerai, atėjo vasara ir norėjau pasitikrinti savo viltį kad pasveiksiu. Su gydytojos psichiatrės ir psichoterapeuto leidimu nutraukiau vartoti antipsichotiką.
Netrukus ėmiau mažiau miegoti, daugiau daryti ir per mažiau nei porą savaičių patyriau pilną manijos epizodą, dėl kurio patekau į ligoninę. Dabar labai atsakingai vartoju vaistus ir turiu viltį, kad ateityje atsiras daugiau naujų vaistų, padėsiančių mano smegenims po truputį atsistatyti.
Psichiatrai išvien teigia, jei diagnozuotas bipolinis sutrikimas, vaistus gerti reikia ir būtina visada. Gal būt tik jų dozės tampa mažesnės, jei rūpinamės savo sveikata: atsisakome alkoholio, renkamės sveiką gyvenimo būdą, sportuojame. Jei reguliariai lankomės pas psichoterapeutą, rūpinamės savo emocine sveikata. Vaistų dozės yra mažinamos tada, kai savijauta pagerėja ilgam, t.y. pacientas yra ilgalaikėje remisijoje, bet vaistai nėra visiškai nuimami. Išskyrus tam tikrus atvejus, pavyzdžiui, kai kada nėštumo laikotarpiu. Sakoma, kad tik 20-30% žmonių su bipoliniu sutrikimu vartoja vaistus taip, kaip turėtų. (https://vaistai.lt/Artimasis-serga-bipoliniu-sutrikimu-kaip-galite-padeti-13344.html)
Kartais žmonės patys bando nutraukti vaistus. Tai yra rizikinga, bet kiekvienas už save sprendžia. Vaistai būtini todėl, kad bipolinis sutrikimas yra progresuojantis, jei jis negydomas vaistais. Gyvenimui banguojant hormonai išsibalansuoja ir prasideda nuotaikų svyravimai. O vaistai juos sureguliuoja.
Jei tau diagnozuotas bipolinis sutrikimas, tavo smegenys yra labai sujautrėjusios ir mažiau geba savireguliuotis. Štai kodėl joms reikia vaistų pagalbos. Jei nusprendei nutraukti vaistus, kaip specialistė ir žmogus su patirtimi, labai raginu atsakyti sau į šiuos klausimus, o jei nežinote atsakymo – pasikonsultuoti su gyd. psichiatru arba susisiekti su manimi, esu visada pasiruošusi padėti kuo galiu.
Ar noriu mesti vaistus dėl šalutinių požymių?
Ar mano vartojamų vaistų dozė per didelė/per maža?
Ar vaistai man nepadeda tiek, kiek reikėtų?
Ar tikiu, kad susitvarkysiu naudodamas (-a) įvairius alternatyvius metodus, nepaisant čia pateiktos informacijos?
Ar galvoju, kad mano diagnozė nėra bipolinis sutrikimas?
Ar abejoju savo psichiatru, neturime gero santykio?
