Kažkada, kai dar nedaug žinojau apie koučingą, įsigijau žadintuvą. Tokį, kuris mane stipriu garsu pažadintų į nemėgstamą darbą naujuose namuose. Tada dar patirdavau labai stiprius bipolinio sutrikimo epizodus ir dažnai lankydavausi psichiatrų, psichoterapeutų, psichikos sveikatos dienos stacionaro psichologių kabinetuose.
Mano žadintuvas, nors visai naujutėlis, neveikė. Labai norėjau jį sutaisyti, bet artimiausia taisykla neapsiėmė prikelti jo iš tylos. Kiek bandžiau pakeisti elementus, sukioti rodykles, laikrodukas vis tiek netiksėjo.
Pirmąjį kartą pastebėjau lygiai tokį patį laikroduką pas vieną iš psichologių, pas kurią lankiausi stacionare. Kaip keista – pamaniau. Tada dažniai pastebėdavau sinchroniškumą, kitaip – sutapimus, dar kitaip – ženklus. Akimis stebėjau, ar laikrodukas veikė, ir pamačiusi, kad rodyklės sukasi, tyliai svarstydavau, kodėl mano laikrodukas buvo sugedęs.
Pasidėjau jį į stalčių ir primiršau. Per pastaruosius kelis metus lankydamasi pas skirtingus psichikos sveikatos specialistus, ne kartą mačiau lygiai tokį laikroduką. Jis tarsi kažką norėjo man pasakyti. Mano sveikata vis gerėjo.
Vieno pokalbio su nauja psichoterapeute metu iš jos išgirdau žodžius, kurie padrąsino mane siekti terapeutės darbo. Ji tvirtai man sakė, kad galėčiau tokį darbą dirbti. Ėmiau tikėti savimi.
Kelis kartus buvau išsiėmusi laikroduką, bandžiau pakeisti baterijas, nustatyti žadintuvą, bet jis neveikė. Retai išmetu net sulūžusį daiktą, todėl vilties nepraradau ir vėl pasidėjau laikroduką į stalčių.
Prieš 1,5 m. tapau koučingo specialiste. Prieš keletą mėnesių pradėjau savo veiklą ir išsinuomavau nedidelį kabinetą Vilniaus senamiestyje. Tą dieną, kai atsiėmiau raktus, mintys grįžo prie laikroduko. Gal būt verta dar kartą pabandyti jį prikelti?
Paimu jį į rankas, atidariusi elementų dėklą, pirmą kart pastebiu, kad elementai dedasi ne priešingomis kryptimis, kaip įprastai, bet ta pačia kryptimi. Pajaučiu, kad tai užuomina į sėkmę. Įdėjusi elementus ta pačia kryptimi, žvilgteliu į sieninį laikrodį, kuris rodo 17.05 vakaro. Dažnai pastebiu skaičių 5.
Sulaikau kvapą ir sekundę stabteliu išsigandusi: o kas, jeigu ims ir suveiks? Pasuku rodykles iki 17.05. Pro akis prabėga kitų nesėkmingų bandymų prikelti žadintuvą iš numirusių prisiminimai. Po abejonėmis slepiasi tikra, aiški, ženklų lydima intuicija, kad šiandien pavyks.
Minutės rodyklė sujuda ir mano akyse suspindi ašarėlės. Pagaliau, po ilgų ieškojimų, esu pasiruošusi dirbti mylimą darbą. Reikėjo tik kiek daugiau nei 50 sekundžių arba dvidešimties metų kantrybės, kad rasčiau savirealizacijos kelią.
Koučerė Brigita
